- pilnintelis
- pilniñtelis, -ė adj. (1), pilnìntelis (1) J, Gs, pilnintelỹs, -ė̃ (34a)
1. visai pilnas, pilnutėlis: Ravai buvo pilninteliaĩ vandens Krž. Darželis pilnintelỹs rūtų Krž. Aruodai pilnìnteliai javų Ll.
pilniñteliai adv. K.2. tikras, kaip reikiant: Jis jau pilnas (pilniñtelis, tikras) vyras KII321.pilniñteliai adv.: Jisai top pilninteliai provijos ir gatavijos MTP13.3. visiškas, absoliutus: Pilniñtelis tykumas KII13.
Dictionary of the Lithuanian Language.
